MATO KITAIP
Sunku dėlioti žodžius, kai nuo paskutinio įrašo prabėgo bent penki metai. Bet panašu, kad ratas apsisuko aplink savo ašį ir atėjo laikas pradėti mėgautis kūryba iš naujo. Nėra taip,kad per paskutinį dešimtmetį meno mano gyvenime visiškai nebuvo. Tiesiog sakyčiau, kad jis buvo prislopintas po rutinos dangumi. Mano nuomone, menas yra labai apstraktus dalykas. Vieni pragyvenimui tapo paveikslus, kiti iš malonumo, vis gi, treti švelniai braižo pirštais per ankstų rytą aprasojusį autobuso langą. Menas turi daugybę formų ir visi jį mato skirtingai. Vieniems tai poezija, kitiems matematika. Mokslas irgi menas. Kūryba baigiasi tik ten, kur liepia protas. Tad galiausiai, kas gi tie paprasto žmogaus užrašai? Ar tai pasakojimas apie darbą, šeimą ir kasdienį gyvenimą? Ar tai prisiminimai? O gal tai ateitis? Atsakau - kad šiuo metu, tai labiau projektas. Projektas, kuris gali virsti mažų bet stiprių meno kūrinių. Kitoks būdas leisti pažinti pasaulį iš naujo. Šiame pasaulyje pradėsime nuo Li